Lietuvoje ketina atsirasti naujas bankas, užsiimsiantis vartojimo finansavimu – „Fjord Bank“.

„Mes čia realiai teturime 3 bankus – „Swedbank“, SEB, „Luminor“. Esu tikras, kad daugiau nei 99% jų balanso yra už Baltijos šalių. Tai reiškia, kad mes esame visiškoje valioje to, kas nusprendžiama Stokholme, dar šiek tiek Kopenhagoje ir Osle. Čia dirbantys žmonės yra fantastiški, bet jie nieko negali padaryti, jei Stokholme jiems pasako „ne“, – „Verslo žinių“ nekilnojamojo turto konferencijoje neseniai piktinosi Johnas Afsethas, „Carpe Diem Afseth AS“ valdybos pirmininkas.

Tačiau, anot p. Afsetho, „kreditavimo trūkumui Baltijos šalyse yra sprendimas“.

„Vienas iš bankų projektų jau pakeliui Lietuvoje. Jis kuriamas Stigo Myrsetho ir vadinasi „Fjord Bank“. Su juo dar yra komanda labai patyrusių bankininkų iš Norvegijos“, – sakė p. Afsethas.

Vartojimo finansavimas

Būsimo banko atstovai pirmadienį „Verslo žinioms“ patvirtino ir patikslino plėtojamus planus. Kaip komentuoja Veiko Kandla, AB „Fjord Bank“ vykdomasis direktorius, bankas bus skirtas tik vartojimo finansavimui.

„Mes koncentruosimės į privačius asmenis, kuriems teiksime vartojimo paskolas. Nesiūlysime jokių kitų produktų ar paslaugų“, – sako p. Kandla.

Naujasis rinkos dalyvis ketina orientuotis ne į trumpalaikį vartojimo finansavimą, nors potencialios klientūros ratas planuojamas platus, gali apimti ir besiskolinančiuosius tarpusavio skolinimo platformose, tiek tradicinius rinkos dalyvius.

„Turime įvairių idėjų, bet neabejotinai vienas iš produktų bus paprastos ir lengvai gaunamos vartojimo paskolos, kurias būtų galima grąžinti per ilgesnį terminą, – sako p. Kandla. – Manau, tai normali rinkos praktika, kad jeigu paimi vartojimo paskolą, ji siekia 3-5 metus. Žinoma, siūlysime lanksčius produktus, kad vartotojai galėtų pasirinkti. Tai bus klasikinės vartojimo paskolos, kurias bankai siūlo vartotojams Šiaurės šalyse.“

Specializuotas bankas

Banko kūrėjai sieks specializuoto banko licencijos. Ši banko forma buvo sukurta siekiant įtvirtinti palankią aplinką Lietuvos ir užsienio startuoliams, siekiantiems Europos ekonominėje erdvėje pradėti teikti įvairias finansines paslaugas. Nuo įprasto banko skiriamasi tuo, kad vietoje 5 mln. Eur reikalaujamo minimalaus kapitalo būtina turėti bent 1 mln. Eur.

Kol kas į Lietuvos banką dėl licencijos nėra kreiptasi.

„Su minėtos bendrovės atstovais vyko preliminarūs pokalbiai, tačiau oficialaus prašymo specializuotai banko licencijai nesame gavę“, – VŽ sakė Vilija Petronienė, Lietuvos banko Licencijavimo skyriaus viršininkė.

Palyginti su įprastu banku, specializuotas bankas gali teikti šiek tiek mažiau paslaugų – jo atžvilgiu numatyta riboti investicines ir kai kurias kitas finansines paslaugas.

„Kol kas dar to nepadarėme, nes dar esame įpusėję paruošiamuosius ir vietinės komanduos samdymo darbus. Taigi dar šiek tiek užtruks, kol pateiksime paraišką“, – sako „Fjord Bank“ vykdomasis direktorius.

Nors p. Afsethas skelbė, kad naujasis bankas „jau pakeliui“, reali veiklos pradžia - kitąmet.

„Dar yra daug dalykų, kurie nepriklauso pilnai nuo mūsų, pavyzdžiui, kiek užtruks gauti licenciją, bet realiai nenutiks iki 2019 m. Taigi kažkada kitais metais (pradės operacijas – VŽ)“, – sako p. Kandla.

Būsimas bankas kol kas neatskleidžia, kokią veiklos apimtį tikisi išvystyti pirmaisiais veiklos metais. Svarbiausiu tikslu įvardinamas įsitvirtinimas Lietuvos rinkoje.

„Svarbiau pirmaisiais metais yra įgyti žinių, suvokimo ir pažinti rinką. Žinoma, mūsų tikslas yra tapti stipriu banku Lietuvos rinkoje, didinti veiklos apimtį Lietuvoje ir ilguoju laikotarpiu galbūt matytume galimybę plėstis į užsienio rinkas, o Lietuva mums būtų pagrindinė bazė“, – sako „Fjord Bank“ vykdomasis direktorius. – Tai gera šalis užsienio investuotojams, ji turi daug gerų ir protingų žmonių, ko dar galima norėti.“

Rinkos potencialas

Neretai fintech kompanijai Lietuva, kuri pozicionuoja save kaip palankią reguliacine prasme jurisdikciją, yra šuolis aptarnauti Europos rinka, o ne teikti paslaugas Lietuvoje. „Fjord Bank“ mato šalį pirmiausia kaip rinką paslaugoms ir galimą pagrindinę bazę, jei po įsitvirtinimo būtų plečiamasi į užsienio rinkas.

„Lietuva yra ir gera rinka su potencialu augti. Čia yra didžiausia regione populiacija. Pasižiūrėjus į Šiaurės šalių rinkas, jos jau yra kiek perpildytos, todėl Lietuva šia prasme yra gera rinka. Svarbu tai, kad suteikiama galimybė klientams pasirinkit. Dabar matome, kad pasirinkimo galimybė yra ribota, ir kad konkurencija galėtų būti didesnė“, – sako p. Kandla.  

Specializuoto banko licencija leidžia priimti iš gyventojų indėlius. Jie bū tų vienas iš banko finansavimosi šaltinių.

„Mes taip pat turime stiprią Šiaurės šalių investuotojų bazę, kurie suteiktų papildomo kapitalo galimybę, jei prireiks. Šia prasme matome save kaip tvirtai kapitalizuotus“, – teigia „Fjord Bank“ vykdomasis direktorius.

„Creditinfo“ duomenimis, bendrovės įstatinis kapitalas siekia 1,184 mln. Eur, kiek pakanka specializuoto banko licencijai. Tačiau, pasak p. Kandla, įmonės kapitalas šiuo metu siekia apie 3 mln. Eur.   

Samdymo planai

„Fjord Bank“ jau pradėjo kertinių žmonių, reikalingų paleisti banką Lietuvoje, paieškas. Tiesa, didelių samdymo planų nepuoselėjama, nebent bus imtasi po įsitvirtinimo Lietuvoje žengti į užsienio rinkas.

„Viena plano dalių yra veikti efektyviai, nedidelėmis pajėgomis, pritaikyti automatizaciją, taigi gal ir nėra planų samdyti labai daug žmonių, bet vis tiek, jei nori paleisti banką, reikia turėti žmonių tam tikrose pozicijose“, – sako vykdomasis direktorius.

Įsitvirtinę norvegai

„Fjord Bank“ valdybos pirmininkas ir vienas pagrindinių kūrėjų Stigas Myrsethas nėra naujokas Lietuvos kapitalo rinkoje. Čia nuo 2011 m. veikia norvegų turto valdytojo įkurta investicijų valdymo įmonė UAB „Dovre Forvaltning“.

„Jie turi tokią sąnaudų struktūrą, kuri yra gerokai pigesnė nei tradicinių bankų. Jie dirba su naujomis, išmaniomis technologijomis. Tai – kaip ir oro linijų versle. Nauji žaidėjai yra kur kas konkurencingesni, nes jie neturi visų didelių išlaidų. Tikėkimės, kad tai įvyks“, – būsimą rinkos žaidėją nuo scenos „Verslo žinių“ NT konferencijoje šlovino p. Afsethas.

„Tikėkimės“, – ramiai iš šono prelegentui scenoje atitarė Dainius Vilčinskas, „Swedbank“ Baltijos bankininkystės verslo klientų kompetencijos centro vadovas.  

Lietuvos bankas vėliausioje šalies finansinio stabilumo apžvalgoje atkreipė dėmesį augančią koncentraciją Lietuvos finansų sektoriuje dėl besitraukiančio dalyvių skaičiaus.

Koncentracija Lietuvos bankų sektoriuje, dar prieš „Nordea“ ir DNB bankų susijungimą buvusi viena didžiausių Europoje, pasak LB, po susijungimo dar labiau išaugo.

„Trijų didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 73 iki 82%. „Danske“ bankui pasitraukus iš Lietuvos bankų sektoriaus, koncentracija dar labiau padidės. Viena vertus, trečio stambaus rinkos dalyvio atsiradimas gali stiprinti konkurencinę aplinką oligopolinėje rinkoje. Kita vertus, didieji rinkos dalyviai gali pasinaudoti susijungimo šalutiniu poveikiu ir dar labiau padidinti turimas rinkos dalis“, – teigia LB.

Šaltinis: https://www.vz.lt/rinkos/2018/05/28/norvegai-lietuvoje-kuria-banka-fjord-bank