Finansinis raštingumas: pagrindai, patarimai ir testas

Tinkamas pinigų valdymas yra stabilesnės finansinės ateities pagrindas. Geriau suprasdami savo pajamas, išlaidas, taupymo bei investavimo galimybes, klojamės pamatą, leidžiantį pagerinti gyvenimo sąlygas ir pasiekti ilgalaikių tikslų.

Nesvarbu, kokio tikslo siekiate – sukaupti santaupų, įsigyti būstą, pradėti investuoti ar tiesiog geriau kontroliuoti kasdienes išlaidas – pagrindinių finansinių žinių turėjimas leidžia kurti užtikrintesnę ateitį.

Kas yra finansinis raštingumas?

Finansinis raštingumas – tai gebėjimas suprasti pagrindinius disciplinuoto pinigų valdymo principus ir juos taikyti kasdieniame gyvenime. Pinigų (biudžeto) planavimas, išlaidų kontrolė, taupymas, investavimas bei atsakingas skolinimasis yra pagrindiniai finansiškai raštingo elgesio elementai.

Finansiškai raštingas žmogus pinigus supranta ne kaip galimybę ką nors pirkti čia ir dabar, o kaip išteklių, kurį galima panaudoti tolesniam pinigų generavimui arba ilgalaikių projektų įgyvendinimui. Jis geba įvertinti skirtingus pasirinkimus ir priima sprendimus remdamasis informacija, o ne trumpalaikiais norais.

Šios žinios svarbios, kadangi finansiniai įpročiai daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei, tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Gebėjimas planuoti asmeninius finansus padeda išvengti nereikalingo streso, pasiruošti netikėtoms situacijoms ir kryptingai siekti savo tikslų.

Kokie yra pagrindiniai finansinio raštingumo principai?

Pajamų ir išlaidų planavimas

Pirmasis žingsnis į stabilesnius finansus – išsiaiškinti tikslias mėnesinių pajamų ir išlaidų sumas. Pajamų bei išlaidų stebėjimas padeda identifikuoti didžiausias išlaidų sritis, spontaniškus ir nereikalingus pirkinius bei rasti galimybių sutaupyti atsisakant nebūtinų išlaidų.

Asmeninio biudžeto sudarymas

Asmeninis arba šeimos biudžetas leidžia paskirstyti pajamas į kelias svarbiausias kategorijas: būstui, maistui, transportui, pramogoms, taupymui ir kitiems poreikiams.

Gerai sudarytas biudžetas padeda kontroliuoti kasdienes išlaidas, planuoti didesnius pirkinius. Jis taip pat leidžia geriau prognozuoti artimiausią ateitį, kokius pirkinius galėsime sau leisti, o kur reikės pasispausti ir galbūt kažkur save apriboti.

Taupymo įpročių formavimas

Taupymas neturėtų būti sprendimas, priimamas tik tada, kai randame nepanaudotų pinigų mėnesio pabaigoje. Geriau iš anksto numatyti sumą, kuri bus atidedama kiekvieną mėnesį, o naudojamas biudžetas sudaromas tik iš pinigų, į kuriuos atidėta suma neįskaičiuojama.

Rekomenduotina turėti finansinę pagalvę, kuri padengtų 3-6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Tikslus dydis priklauso nuo asmeninių finansų stabilumo ir turimų įsipareigojimų. Svarbu, kad ši pagalvė būtų reguliariai palaikoma, o pinigai iš jos nenaudojami be būtino reikalo, kad atsiradus neplanuotoms išlaidoms nereikėtų skolintis ar ieškoti kitokios pagalbos.

Net ir nedidelės sumos ilgainiui gali tapti tvirtu finansiniu pagrindu. Tikrasis taupymas prasideda tuomet, kai jis daromas laisvai, o ne tik būtinybei esant, kai nelieka kitos išeities. Šitaip sutaupoma tik tam, kas netrukus bus išleista kilus naujam itin spaudžiančiam poreikiui.

Finansinių tikslų nustatymas

Aiškius finansinius tikslus turintys žmonės dažniau pasiekia norimų rezultatų. Tai gali būti trumpalaikiai tikslai, pavyzdžiui, sukaupti kelionei, arba ilgalaikiai – įsigyti būstą, sukaupti investicijų portfelį ar pasiruošti pensijai.

Be to, aiškaus tikslo turėjimas kuria didesnę motyvaciją taupyti ar investuoti, arba ieškoti papildomų pajamų šaltinių, nes kiekvienas atsisakytas pirkinys ar papildomai įdėta pastanga yra dar vienas žingsnis link norimo tikslo, o ne tik momentinis nemalonumas be aiškios priežasties.

Kaip valdyti asmeninius finansus?

Norint sėkmingai valdyti asmeninius finansus, svarbu ne tik turėti pakankamai pajamų, bet ir mokėti jas tinkamai paskirstyti. Todėl būtina remtis ne tik aprašytais bendrais principais, bet ir įgyvendinti konkrečius žingsnius, padedančius užtikrinti geresnę asmeninių finansų kontrolę.

• Sekite savo pajamas ir išlaidas. Pirmiausia pradėkite nuo paprasto įpročio – fiksuokite visas išlaidas. Tam tinka tiek užrašų knygutė, tiek banko sąskaitų išrašai, tiek ir įvairios programėlės, leidžiančios sudaryti išlaidų sąrašus. Šis žingsnis padeda suprasti, kur „nukeliauja“ pinigai ir kokias išlaidas galima optimizuoti.
• Sukurkite finansinį rezervą. Netikėtos situacijos, pavyzdžiui, automobilio remontas, ligos gydymo išlaidos ar pajamų sumažėjimas, gali turėti didelę įtaką finansinei padėčiai. Todėl rekomenduojama sukaupti finansinį rezervą, kuris naudojamas tik tokiais atvejais, kad padėtų lengviau susidoroti su neplanuotais atvejais.
• Venkite impulsyvių pirkinių. Emocijų paveikti pirkiniai dažnai tampa viena iš priežasčių, kodėl sunkiau laikytis sudaryto plano. Prieš įsigydami brangesnį daiktą, palaukite, skirkite laiko įvertinti, ar jums tai iš tiesų reikalinga. Jei pirkinys po keletos dienų vis dar atrodo vertingas, tuomet tai nėra impulsyvumo vedamas sprendimas.
• Planuokite didesnes išlaidas iš anksto. Atostogos, automobilis ar kiti didesni pirkiniai neturėtų tapti netikėta finansine našta. Iš anksto numatytos išlaidos leidžia ramiau pasiruošti būsimiems poreikiams.

Impulsų kontrolė, sukauptas rezervas bei išlaidų planas leidžia išvengti finansinių netikėtumų, nes jūs jau esate tam pasiruošę ir apsisaugoję nuo finansiškai skausmingų pasekmių.

Finansinis raštingumas ir atsakingas skolinimasis

Kreditas yra naudingas finansinis įrankis, jei jis naudojamas apgalvotai. Priešingu atveju, lengva susivilioti greitai gaunamais pinigais, o į grąžinimo procesą numoti ranka.

Skolinimasis yra racionalus, kai kreditas padeda pasiekti svarbų tikslą ar yra naudojamas geresnės ateities užtikrinimui – įsigyti būstą, investuoti į mokslą, pagerinti gyvenimo sąlygas ar išspręsti būtinas išlaidas.

Tuo tarpu neapgalvotai imti paskolą, kuomet tikslas – tiesiog pramogauti ar keliauti, yra pavojinga ir neatsakinga. Net ir vartojimo paskola turėtų būti suprantama labiau kaip įrankis ilgalaikiams ar reikšmingą pokytį gyvenimą lemiantiems tikslams įgyvendinti.

Svarbiausia, kad paskolos įsipareigojimai atitiktų jūsų finansines galimybes.

Kokius kredito rodiklius būtina suprasti?

Renkantis kreditą svarbu žinoti pagrindinius rodiklius:

• BVKKMN – bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, leidžianti įvertinti, kiek jums bendrai kainuos visa paskola, įskaitant palūkanų normą ir kitus papildomus mokesčius (pavyzdžiui, sutarties sudarymo ar mėnesio administravimo mokesčiai);
• mėnesio įmoka – suma, kurią reikės mokėti kiekvieną mėnesį;
• kredito terminas – laikotarpis, per kurį kreditas turi būti grąžintas.

Suprasdami šiuos rodiklius galite priimti geresnius finansinius sprendimus ir aiškiau įsivertinti, kokio dydžio ir kokios trukmės kreditą apsimoka pasirinkti bei ar apskritai jums verta skolintis.

Derėtų nepamiršti ir apie refinansavimo galimybę, kuomet, jau turėdami paskolą, galite pagerinti paskolas kainą ar mokamas įmokas. Tiesa, refinansavimas nėra visada tinkamas – geriausia šia paslauga naudotis, kai pagerėja jūsų finansinė situacija ar atsirando pokyčiai skolinimosi rinkoje.

Finansinis raštingumas ir taupymas

Taupymas yra viena svarbiausių finansinio stabilumo dedamųjų, kuri neretai yra viena iš sunkiausių, nes reikalauja pakeisti įpročius. Taupymas tampa dar sudėtingesnis, jeigu visos pajamos panaudojamos pragyvenimui.

Kaip pradėti taupyti gaunant mažesnes pajamas? Galima pradėti nuo nedidelės pajamų dalies ir palaipsniui formuoti įprotį. Svarbiausia atidėti pinigus vos tik gavus pajamas, nepalikti mėnesio pabaigai. Net jeigu tai atrodo nereikšminga suma, kuri nieko nepakeis, formuojamas įprotis ilgainiui gali leisti atsidėti vis daugiau, net jeigu pajamos ir neauga.

Alternatyva – ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie būtų naudojami vien taupymui, o pagrindines pajamas naudoti pragyvenimui.

Taip pat svarbu įvertinti, kokia dalis nueina mokesčiams, ypač jeigu juos mokate savarankiškai, nes būtų klaidinga savo pajamas ir išlaidas skaičiuoti pagal visus turimus pinigus, kai dalis jų, nors juos vis dar turite, iš tiesų bus prarasti deklaravus pajamas.

Svarbiausia – reguliarumas. Net maži žingsniai ilgainiui padeda pasiekti didesnius finansinius tikslus.

Finansinis raštingumas ir investavimas

Investavimas leidžia auginti savo kapitalą ilguoju laikotarpiu. Tačiau investavimas visada susijęs su rizika prarasti dalį pinigų, tad reikalauja specifinių žinių.

Dažniausiai pasirenkamos investavimo kryptys:

• akcijos;
• obligacijos;
• investiciniai fondai;
• nekilnojamasis turtas;
• pensijų fondai.

Kiekvienas pasirinkimas turi skirtingą rizikos ir galimos grąžos santykį. Įprastai, kuo didesnę tikėtiną grąžą investicija žada, tuo didesnę riziką ji atneša ir, atvirkščiai, pati patikimiausia grąža niekada neprilygs didžiausio investicinio prieaugio atvejams. Tačiau finansų rinkos yra ypatingai sudėtingos, todėl net ir ši tendencija nėra taisyklė ar universaliai taikoma.

Pradedant investuoti dažnai daromos šios klaidos:

• investuojama nesuprantant pasirinktos priemonės;
• tikimasi greito pelno;
• visa suma investuojama į vieną pasirinkimą;
• sprendimai priimami vadovaujantis emocijomis.

Natūralu norėti atsiimti pinigus, kai matomas investicinio rezultato kritimas, nes nenorima pinigų prarasti, o noras investuoti kyla tada, kai matome augančią kokio nors investicinio objekto vertę. Tačiau investicinių objektų rinkos vertė neveikia pagal iš anksto apibrėžtas taisykles, leidžiančias patikimai prognozuoti kilimus ar kritimus.

Svarbu turėti reikiamų žinių ir konsultuotis su profesionalais, o ne šiaip tartis su kažkuo, kas išmano daugiau, tačiau nėra šios srities ekspertai. Taip pat negalimai jokių principų ar tendencijų laikyti savaime suprantamomis, tarsi jos leistų patikimai ir neklystamai prognozuoti.

Todėl reikia kiekvieną situaciją įvertinti individualiai ir nepasiduoti trumpalaikei nuotaikai ar psichologiniam impulsui. Investavimas yra ilgalaikė strategija, todėl būtina nusiteikti matyti bendrą vaizdą ir siekti savo tikslo nesureikšminant svyravimų, kurie niekada nesiliauja.

Geras finansinis raštingumas padeda geriau suprasti riziką ir priimti racionalesnius sprendimus.

Dažniausios finansinės klaidos

Svarbiausios klaidos, kurių derėtų vengti norint susikurti palankesnę finansinę situaciją:

• Gyvenimas nuo algos iki algos. Kai visos pajamos išleidžiamos iki kito atlyginimo, tampa sunku pasiruošti netikėtoms situacijoms.
• Taupymo atidėliojimas. Dažna klaida – manyti, kad pradėti taupyti bus galima vėliau. Tačiau kuo anksčiau formuojami taupymo įpročiai, tuo lengviau pasiekti norimus rezultatus. Atidėliojimas kuria įprotį atidėlioti ir vėliau.
• Nepakankamas finansinis rezervas. Neturint santaupų, net ir mažos, tačiau netikėtos išlaidos gali priversti skolintis, o tai gali sukurti ilgalaikius įsipareigojimus, kurie apsunkins skolinimąsi ateityje.
• Neatsakingas skolinimasis. Prieš imant paskolą svarbu įvertinti visas sąlygas, paskolos tikslą ir savo galimybes ją grąžinti.
• Finansinių tikslų neturėjimas. Neturint aiškios krypties sunkiau priimti ilgalaikius finansinius sprendimus.

Jei nesilaikoma pagrindinių finansinio raštingumo principų, net ir didelis atlyginimas gali neapsaugoti nuo ištikusių nelaimių ar staiga atsiradusių finansinių poreikių. O kuo mažesnės pajamos, tuo svarbiau vengti šių klaidų.

Kaip gerinti savo finansinį raštingumą?

Finansinis raštingumas yra įgūdis, kurį reikia nuolatos tobulinti. Finansinių žinių pritaikymas nuolat keičiasi, nes asmeninė gyvenimo situacija, finansų rinkos nepastovumas, infliacija, akcijų pokyčiai, naujų investicinių priemonių ar šaltinių nuolatinė kaita verčia nuolat atnaujinti ir žinias.

Knygos, straipsniai, mokymai ir patikimi finansinės informacijos šaltiniai padeda geriau suprasti pinigų valdymą.

Tačiau šioje srityje verta daryti kokybinę atranką, nes ne viskas, kas parašyta ar pasakyta apie finansus, yra tiesa ar pritaikoma asmeniniame gyvenime. Verta vengti įtartinai atrodančių šaltinių, net jeigu jų autoriai prisistato kompetentingais ekspertais.

Šalia žinių kaupimo ir nuolatinio atnaujinimo, svarbu sekti savo piniginius srautus ir nuolat atnaujinti supratimą apie asmeninę finansinę situaciją. Specialios programėlės ar paprastos lentelės gali padėti lengviau sekti pajamas, išlaidas ir planuojamą biudžetą. Svarbu ugdyti bendrą įprotį sekti savo situaciją ir matyti bendrą vaizdą.

Vėliau, pripratus prie tokio mąstymo modelio, net ir be lentelių turėsite geresnę intuiciją ir mokėsite pajausti ir suvaldyti savo piniginių srautų judėjimą kur kas lengviau ir greičiau.

Esminis principas – svarbių finansinių sprendimų nereikėtų priimti emocijų pagrindu, nors jis dažnai ir būna pats stipriausias. Analizuokite informaciją, palyginkite galimybes ir tik įvertinę ilgalaikes pasekmes spręskite remdamiesi duomenimis.

Vaikų finansinis raštingumas: kada pradėti mokyti?

Finansinių įpročių ugdymas gali prasidėti dar vaikystėje. Kuo anksčiau vaikai pradeda suprasti pinigų vertę, tuo lengviau jiems bus atsakingai spręsti apie finansus ateityje.

Pradinukams galima paprastai paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai, kam jie naudojami ir kodėl svarbu juos planuoti. Svarbu, kad vaikams neatrodytų, jog pinigai tiesiog nukrenta iš dangaus be didesnių pastangų, todėl juos galima leisti tenkinant visus savo norus.

Taupyklė yra vienas paprasčiausių būdų vaikams suprasti taupymo principus. Mažieji gali mokytis atidėti dalį gautų pinigų norimam tikslui, tačiau taupymas neturėtų vykti pernelyg greitai, nes būtina suformuoti įprotį ir supratimą, jog tikslo pasiekimui reikia laiko, kantrybės ir pastangų.

Paaugliams svarbu suteikti daugiau žinių apie biudžetą, pajamas, atsakomybę ir finansinius sprendimus. Finansinis ugdymas gali būti tęsiamas ir mokykloje, kur vaikai mokomi pagrindinių ekonomikos principų, tačiau svarbu užtikrinti, kad mokykloje įgytos žinios nebūtų visiška naujiena, apie kurią vaikas nėra girdėjęs namuose.

Finansinio raštingumo testas

Norite įvertinti savo žinias ir pasitikrinti savo finansinio raštingumo lygį? Sąžiningai atsakykite į žemiau pateiktus klausimus ir suskaičiuokite, į kiek iš jų atsakėte teigiamai:

1. Žinau, kiek pajamų gaunu kiekvieną mėnesį.
2. Seku savo mėnesio išlaidas.
3. Turiu asmeninį arba šeimos biudžetą.
4. Dalį pajamų reguliariai atidedu taupymui.
5. Turiu sukauptą finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams.
6. Prieš imdamas (-a) kreditą įvertinu savo galimybes jį grąžinti.
7. Suprantu, ką reiškia BVKKMN.
8. Turiu aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus.
9. Žinau pagrindinius investavimo principus.
10. Priimu finansinius sprendimus remdamasis (-i) informacija, o ne emocijomis.

Kaip vertinti rezultatus?

8-10 „taip“ – jūsų finansinis raštingumas yra aukštas. Mokate planuoti, taupyti ir priimti apgalvotus sprendimus.

5-7 „taip“ – turite gerus pagrindus, tačiau dar yra sričių, kurias galima tobulinti.

0-4 „taip“ – verta daugiau dėmesio skirti finansų planavimui, taupymui ir finansinių žinių gilinimui.

Finansinis raštingumas yra ilgalaikis procesas. Kuo daugiau žinių turite, tuo lengviau priimti sprendimus, kurie padeda kurti stabilesnę finansinę ateitį.