Koronaviruso pandemija sužlugdė planus mažyčiam norvegų bankui Lietuvoje tapti listinguojama bendrove. Tačiau neganda išvirto į tai, kad dabar savininkus keičiantis „Fjord Bankas“ jau lygiuojamas su „Revolut Bank“.

Kaip jau buvo pranešta kiek anksčiau šią savaitę, Lietuvoje veiklą pradėjo norvegų ir švedų investuotojų įkurtas specializuotas bankas „Fjord Bankas“, teikiantis vartojimo kreditavimą ir priimantis indėlius. Bankai yra visiškai skaitmeninis ir veikia be fizinių padalinių, aptarnaudamas klientus tik internetu.

Praėjus vos dienai nuo oficialaus starto, paskelbta, kad „Fjord Banką“ perka norvegų IT korporacija ir „Opera“ naršyklės kūrėja „Opera Limited“, puoselėjanti ambicijas „fintech“ sektoriuje.

„Nasdaq“ biržoje listinguojama „Opera“ ketvirtadienį investuotojams pranešė, kad dar gegužės 29 d. sutarė su „Fjord Banku“ dėl akcijų pardavimo, numatant, kad liepos pradžioje įsigyjama 9,9% banko akcijų, o gavus priežiūros institucijų leidimus sandoriui, – visas likusias akcijas.

Dėl banko pardavimo susitarta dar šiam net nepradėjus veiklos Lietuvoje. Prieš pradėdamas veiklą, norvegiškas bankas pabrėžė konkurencijos stoką Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje ir iš to atsirandantį augimo potencialą.

Banko savininkai sutiko VŽ plačiau paaiškinti netikėtą sprendimą parduoti banką. Stigas Roaras Myrsethas, vienas banko įkūrėjų ir akcininkų, investicijų valdymo įmonės „Dovre Forvaltning“ vadovas, VŽ kalba apie buvusius ambicingus planus, kurie turėjo Lietuvoje įregistruotą banką dargi nuvesti ir iki šiaurietiškos biržos sąrašų.

„Planas buvo paleisti bendrovę į biržą Norvegijoje arba Švedijoje po to, kai gavome banko licenciją pernai gruodį. Bankininkystė yra kapitalui imlus verslas, ir tam, kad pasiektume masto ekonomiją, buvo svarbu turėti daugiau kapitalo, negu turėjome dabar“, – VŽ sakė S. Myrsethas.

„Registrų centrui“ pateiktos metinės atskaitomybės duomenimis, 2019 m. pabaigoje „Fjord Banko“ akcinis kapitalas sudarė 1,184 mln. Eur, akcininkų nuosavybė iš viso siekė 3,33 mln. Eur.

Lietuvos banko teigimu, iš ECB gavę specializuoto banko licenciją norvegų ir švedų investuotojai nedelsdami pajudėjo su planais pritraukti kapitalo, kuriuos įgyvendinant „Fjord Bankas“ ir būtų debiutavęs biržoje.

„Pradėjome kalbėtis su investicinės bankininkystės patarėjais Norvegijoje apie lėšų pritraukimą ir akcijų listingavimą. Tiesą sakant, IPO turėjo įvykti antrą kovo savaitę. Turėjome užtektinai investuotojų susidomėjimo, – pasakoja S. Myrsethas. – Tačiau jau kai turėjome spustelėti proceso mygtuką, antrą kovo savaitę pasaulis pasikeitė taip dramatiškai, kad investuotojai staiga pasakė, kad jie dėl pasikeitusių sąlygų nebebuvo tokioje padėtyje, kad dalyvautų IPO. Ir mums investiciniai bankininkai patarė, kad atsiimtume pasiūlymą rinkai, nes dėl jos sąlygų buvo neįmanoma pritraukti lėšų.“

Anot vieno iš „Fjord Banko“ kūrėjų ir akcininkų, buvo nuspręsta ieškoti kitų augimo šaltinių versle.

„Būnant daugiausiai norvegų investuotojų kompanijai, natūralu, kad kalbėjomės su didžiausia norvegų IT ir „fintech“ kompanija „Opera“, – sako S. Myrsethas. – Kita alternatyva būtų buvusi tiesiog leisti bankui augti labai lėtai su ribotu kapitalu.“

Plėtros ambicijos

„Fjord Bankas“ pagal pirminę viziją turėjo ateiti aptarnauti Lietuvos vartojimo kreditavimo rinkos, dalinti paskolas už čia pritrauktus indėlius. 

Tačiau nedideliam, vertinant šiuo metu turimą kapitalą ir tik pradedamas operacijas, bankui patekus į IT kompanijos „Opera“ rankas, kuriose jau ir taip yra po maždaug 50 mln. aktyvių vartotojų Europoje per mėnesį, besinaudojančių naršyklių, turinio kūrimo, informacinių skelbimų ir finansinių technologijų paslaugomis, Lietuvoje įregistruotam norvegiškam bankui atsiveria kitokios augimo perspektyvos, nei jas buvo suplanavę ankstesnieji investuotojai.

Neatmetama, kad ECB išduotą licenciją jau turintis bankas, galėtų ją „pasportuoti“ į kitas Europos šalis ir aptarnauti visą Europos regioną.

Suprantama, kad „Nasdaq“ listinguojama bendrovė dar nenorėjo atskleisti planų dėl perkamo banko, be to, sandorį dar turi patvirtinti priežiūros institucijos.

„Dabar galime atskleisti tik tai, kas buvo paskelbta pranešime dėl „Fjord Banko“ ir „Pocosys“. Apie tolesnius planus bus paskelbta vėliau“, – VŽ atsakė Janas Standalis, „Operos“ viceprezidentas ryšiams su visuomene.

Pranešime per biržą investuotojams „Opera“ pabrėžė, kad įsigydama „Fjord Banką“ Lietuvoje „Opera“ taps specializuoto banko licenciją turinčios bendrovės savininke.

„Žvelgdami į „fintech“ galimybes Europoje, matome būtinybę įsitraukti didesniam skaičiui ir stambesnių paslaugų teikėjų, kurie sukurtų išmanesnius ir labiau įgalinančius sprendimus gyventojų asmeniniams finansams valdyti, – pranešime per biržą cituojamas Krystianas Kolondra „Operos“ eksperimentinių vaizdo platformų (EVP) srities vadovas.

„Nasdaq“ listinguojama norvegų „Opera“ pasaulyje turi 360 mln. vartotojų, Europoje aktyvių mėnesinių vartotojų skaičius siekia per 50 mln.

Tai – ne pirmas „Operos“ įsigijimas finansų sektoriuje pastaruoju metu.

Sausį „Opera“ įsigijo Estijos „fintech“ įmonę „Pocosys“, kurios paslaugų pagrindu sukūrė skaitmenines pinigines ir mokėjimų technologijas, o dabar testuoja naujas „Pocopay“ mokėjimų kortelės ir plėtinio versijas.

Anot S. Myrsetho, IT gigantės rankose atsidūręs bankas turi didesnes augimo perspektyvas, negu jam buvo sumanę parduodantieji akcininkai.

„Jie turi 50 mln. vartotojų Europoje. Finansų sektoriuje svarbu klientų pritraukimo kaštai. Akivaizdu, jeigu jau turi 50 mln. vartotojų, jiems parduoti bankininkystės paslaugas turėtų būti savaime suprantama idėja. Esu tikras, kad „Opera“ turi čia didelių planų ir sugebės monetizuoti šią investiciją greitai ir pasiekti kur kas didesnį augimą, nei būtų buvę kitu atveju“, – teigia su Lietuva gerai susipažinęs norvegų investuotojas ir investicijų valdytojas.

Anot pašnekovo, „Operos“ atėjimas į Europos finansų sektorių su Lietuvoje licencijuoto banko įsigijimu įrodo Lietuvos sėkmę pozicionuojant save kaip „fintech“ centrą.

„Pasauliniu mastu veikiančios „Operos“ bankinės veiklos pajamos, sugeneruotos Europoje, mokesčių pavidalu atkeliaus į Lietuvą, taigi daug prisidės prie biudžeto pajamų, viešojo sektoriaus. Tai – labai geros žinios, – sako S. Myrsethas. – Dabar turite du gerai žinomus bankus, pasirinkusius Lietuvą, tai – „Revolut“, o dabar – „Opera“. Manau, kad tai sėkmės ženklas Lietuvai šioje srityje.“

Sandorio dydis neatskleidžiamas.

„Opera“ metinės pajamos 2019 m. siekė 334,86 mln. USD ir buvo kone dvigubai didesnės, nei 2018 m. Pernykštis grynasis pelnas siekė 67,64 mln. USD.

„Operos“ kapitalizacija „Nasdaq“ biržoje, kurioje kotiruojama OPRA trumpiniu, ketvirtadienį siekė 1,15 mlrd. USD.

Šaltinis: https://www.vz.lt/rinkos/2020/07/10/naujo-banko-akcininku-planus-sujaukusi-pandemija-atnese-pletros-potenciala