Bruto ir neto: kas tai ir kaip skaičiuojamas atlyginimas?

Nors bruto ir neto atlyginimų skirtumas daugeliui jau žinomas, ši tema išlieka aktuali todėl, kad būtent neto atlyginimas lemia realius kasdienius sprendimus – nuo mėnesio biudžeto planavimo iki galimybių taupyti ar prisiimti finansinius įsipareigojimus. Keičiantis mokesčių taisyklėms, NPD dydžiui ar asmeninei situacijai, net ir tas pats bruto atlyginimas gali reikšti skirtingą sumą į rankas (neto), todėl suprasti, kaip iš atlyginimo „ant popieriaus“ susidaro realios pajamos, tampa svarbu ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.

Bruto ir neto: kuo jie skiriasi?

Pagrindinis skirtumas labai paprastas:

• Bruto – atlyginimas prieš mokesčius;
• Neto – atlyginimas po mokesčių, kurį gaunate į rankas.

Nors skamba elementariai, praktikoje žmonės vis dar linkę lyginti darbo pasiūlymus pagal bruto, o ne pagal tai, kiek liks po mokesčių. Tik bruto atlyginimo vertinimas - dažna klaida, ypač planuojant biudžetą, paskolą ar didesnius finansinius sprendimus.

Kas yra bruto atlyginimas?

Bruto atlyginimas – tai atlyginimas ant popieriaus, nurodytas darbo sutartyje ar darbo skelbime. Tai suma, kurią darbdavio pusė įsipareigoja mokėti darbuotojui, tačiau ji dar nėra galutinė.

Nuo bruto atlyginimo skaičiuojami:

• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – tai mokestis nuo jūsų uždirbtų pajamų, kuris keliauja į valstybės biudžetą. GPM prisideda prie švietimo sistemos, viešojo saugumo, infrastruktūros, socialinių paslaugų ir valstybės veikimo apskritai. Paprastai tariant, tai mokestis už bendrą „valstybės veikimą“, kuris leidžia užtikrinti viešąsias paslaugas ir stabilumą.
• Socialinis draudimas – tai vienas iš mokesčių, kuris labiausiai susijęs su asmeniniu saugumu gyvenimo eigoje. Jis finansuoja pensijas, ligos išmokas, motinystės ir tėvystės išmokas, nedarbo išmokas bei sveikatos paslaugas. Kitaip tariant, mokėdami socialinį draudimą, jūs ne tik prisidedate prie bendros sistemos, bet ir kaupiate teisę gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai prireikia – susirgus, netekus darbo ar išėjus į pensiją.
• Be GPM ir socialinio draudimo mokesčių, gaunant atlyginimą gali būti taikomi nuo bruto ir kiti privalomi mokesčiai, priklausomai nuo individualios situacijos. Tai gali būti papildomos įmokos pensijų kaupimui, sveikatos draudimo ar kitos įstatymu numatytos prievolės. Nors jos dar labiau sumažina neto sumą, šie mokesčiai dažniausiai susiję su ilgalaike nauda – finansiniu stabilumu ateityje, papildoma apsauga ar didesnėmis garantijomis tam tikrose gyvenimo situacijose.

Svarbu suprasti, kad bruto nėra suma, kurią gaunate į savo sąskaitą. Bruto - tai tik atskaitos taškas, nuo kurio prasideda skaičiavimai.

Kaip apskaičiuojamas atlyginimas iš bruto į neto?

Neto atlyginimas – tai atlyginimas atskaičius mokesčius. Kitaip tariant, tai pinigai, kuriuos darbuotojas realiai gauna į rankas ir kuriais gali disponuoti.

Atlyginimo skaičiavimas vyksta keliais etapais:

1. Nustatomas bruto atlyginimas;
2. Pritaikomas NPD;
3. Apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM);
4. Atskaitomas socialinis draudimas;
5. Gaunamas neto atlyginimas.

Būtent neto atlyginimas parodo kiek galite skirti kasdienėms išlaidoms, kiek lieka taupymui, kokią paskolos įmoką galite sau leisti. Planuojant finansus, visada verta remtis neto, o ne bruto suma.

Kokie mokesčiai atskaičiuojami nuo bruto atlyginimo?

2026 metais Lietuvoje mokesčių sistema darbo pajamų srityje keičiasi, o tai tiesiogiai paveiks, kiek atlyginimo lieka po mokesčių net jei bruto suma nesikeičia.

Nuo 2026 m. minimali mėnesinė alga didėja iki 1 153 € bruto, o valandinė – iki 7,05 € bruto. Didesnis MMA reiškia, kad dirbantiesiems už minimalų atlyginimą keisis ir socialinio draudimo įmokų bazė bei NPD taikymas, todėl reali neto suma gali šiek tiek didėti.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

GPM yra vienas pagrindinių mokesčių, taikomų darbo užmokesčiui. Nuo 2026 m. metinės pajamos bus apmokestinamos trimis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais pagal bendrą metinę sumą – 20 %, 25 % ir 32 %. Tai yra nauja tvarka, kai pajamos nebeapmokestinamos vienodu 20 % tarifu nuo visos sumos, o didesnės pajamos virš tam tikrų ribų bus apmokestinamos didesniais tarifais. Konkrečiai:

• 20 % GPM taikomas metinėms pajamoms iki ~83 000 € (36 vidutinių darbo užmokesčių);
• 25 % GPM – pajamų daliai nuo ~83 000 € iki ~138 000 €;
• 32 % GPM – daliai, viršijančiai ~138 000 € per metus.

Nuo 2026 m. skirtingų rūšių pajamos (darbo santykiai, individuali veikla, tam tikros kitos pajamos) bus sumuojamos ir apmokestinamos pagal tą pačią progresinę skalę, o ne atskirai. Tai reiškia, kad papildomai uždirbtos pajamos daro įtaką bendram GPM tarifui.

Trumpai tariant, 2026 m. didesnė atlyginimo dalis gali būti apmokestinta didesniais tarifu, jei metinės pajamos yra aukštesnės, o minimalios algos didėjimas ir NPD pakeitimai gali palengvinti mažesnes pajamas gaunančiųjų biudžetus.

GPM tarifas taikomas ne nuo visos bruto sumos, o nuo dalies, kuri lieka pritaikius NPD.

NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis

NPD yra suma, kuriai GPM netaikomas. Kuo didesnis NPD, tuo mažesni mokesčiai nuo bruto ir didesnis neto atlyginimas.

Svarbu žinoti:

• NPD nėra vienodas visiems;
• Jis priklauso nuo bruto atlyginimo dydžio;
• NPD mažėja augant atlyginimui;
• priklauso nuo darbingumo lygio.

Dėl šios priežasties du žmonės, gaunantys panašų bruto, gali turėti skirtingą neto. Net ir nedidelis NPD pasikeitimas gali reikšmingai paveikti, kiek pinigų lieka į rankas (neto), ypač mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Kai NPD didėja, mažėja gyventojų pajamų mokestis (GPM), todėl net ir nepasikeitus bruto atlyginimui, neto suma gali paaugti. Tai ypač aktualu mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams, kuriems kiekvienas papildomas euras mėnesio pabaigoje turi realią reikšmę.

Apskaičiuoti NPD galima pagal formulę NPD = 747 – 0,49 × (bruto – 1153). Jei bruto atlyginimas yra 2026 metų MMA (minimali mėnesinė alga) - 1153 eurų, tuomet NPD siekia apie 747 eurus.

Jei norima detaliau apskaičiuoti NPD, kai bruto atlygis didesnis nei MMA ar asmuo riboto darbingumo, apsilankykite VMI puslapyje čia.

Socialinis draudimas

Lietuvoje socialinis draudimas skaičiuojamas nuo bruto atlyginimo ir sudaro reikšmingą dalį skirtumo tarp bruto neto. Darbuotojas nuo savo atlyginimo moka 19,5 %, iš kurių 12,52 % skiriama socialiniam draudimui (pensijai, ligos, motinystės ir nedarbo išmokoms), o 6,98 % – privalomajam sveikatos draudimui. Papildomai darbdavys moka dar apie 1,77 %, tačiau ši dalis darbuotojo neto atlyginimo nemažina.

Pensijų kaupimas

Dalyvavimas II ar III pensijų pakopoje mažina neto atlyginimą dabar, tačiau didina finansinį saugumą ateityje, todėl darbuotojai vis dažniau svarsto, kas jiems svarbiau trumpuoju laikotarpiu.

Dalyvavimas II ar III pensijų pakopoje reiškia, kad dalis atlyginimo kas mėnesį nukreipiama į kaupimą, todėl neto atlyginimas sumažėja. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip minusas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai investicija į ateities pajamas. Vis daugiau žmonių pradeda sąmoningai vertinti šį balansą – kiek nori turėti daugiau pinigų dabar ir kiek yra pasirengę atsidėti ateičiai.

Kodėl verta naudotis atlyginimo skaičiuokle?

Atlyginimo skaičiuoklė leidžia greitai ir tiksliai sužinoti bruto neto skirtumus:

• kiek sudaro bruto
• kiek lieka neto
• kokia dalis tenka mokesčiams
• kaip NPD keičia galutinę sumą

Atlyginimo skaičiuoklė ypač naudinga:

• derantis dėl neto atlyginimo,
• lyginant darbo pasiūlymus,
• planuojant finansinius įsipareigojimus.

Kadangi formulės nėra paprastos, praktikoje dažniausiai naudojama atlyginimo skaičiuoklė. 

Bruto atlyginimų augimas ne visada reiškia didesnį neto

Dėl progresinių elementų, NPD mažėjimo ar papildomų mokesčių bruto didėjimas kartais lemia mažesnį nei tikėtasi neto augimą.

Bruto atlyginimo didėjimas ant popieriaus ne visada proporcingai atsispindi neto atlyginimo, atskaičius mokesčius gaunamoje sumoje. Didėjant bruto atlyginimui, NPD mažėja, o tai reiškia, kad didesnė dalis pajamų apmokestinama. Dėl šios priežasties darbuotojai kartais nustemba – bruto atlyginimas pakilo, bet neto padidėjo mažiau, nei tikėtasi.

Bruto ar neto: kas svarbiau darbuotojui?

Nors darbdavio dokumentuose figūruoja bruto atlyginimas, darbuotojo kasdienybei svarbiausia vertinti neto atlyginimą į rankas. Būtent neto atlygis parodo darbuotojo realias galimybes planuojant:

• biudžetą,
• paskolos įmokas,
• taupymą,

Visada reikėtų remtis neto, o ne bruto skaičiais. Siekiant skaidrumo, dalis darbdavių pradeda nurodyti ne tik bruto, bet ir apytikslį neto atlyginimą į rankas, kad kandidatai aiškiai suprastų realias pajamas.

Dažniausios klaidos vertinant atlyginimą

1. Lyginami tik bruto atlyginimai
2. Neatsižvelgiama į NPD
3. Pamirštama, kad mokesčiai gali keistis kasmet ir neto skaičiuojamas senomis formulėmis.
4. Planuojami finansai pagal sumą bruto atlyginimą ant popieriaus, ne neto.

Šios klaidos dažnai lemia nusivylimą ir neteisingus finansinius sprendimus.

Individualios situacijos tampa vis svarbesnės

Vaikai, papildomos pajamos, individuali veikla ar kiti įsipareigojimai lemia, kad du žmonės su tuo pačiu bruto atlygiu gali gauti skirtingą neto atlyginimą.

Skirtumus dar gali lemti ir pensijų kaupimas, neįgalumas ar kiti individualūs veiksniai. Todėl skaičiuojant savo pajamas svarbu ne lygintis bruto neto atlygį su kitais, o vertinti asmeninę situaciją – būtent ji nulemia realų neto atlyginimą.

Planuojant paskolą ar kitus finansinius įsipareigojimus, svarbiausia yra ne bruto, o neto atlyginimas. Būtent jis parodo, kiek pinigų lieka po visų mokesčių ir ar žmogus realiai gali prisiimti papildomą įmoką. Dėl to finansų įstaigos vis daugiau dėmesio skiria darbuotojo realioms neto pajamoms, o ne bruto sumai.